Šiemetinėje 13-oje Vilniaus knygų mugėje tarp beveik 300 kultūrinės programos renginių įvyks ir keturi jau tradicija tapusio Diskusijų klubo renginiai – keturios diskusijos svarbiomis, aktualiomis, prieštaringai interpretuojamomis ar pakankamai dėmesio nesulaukusiomis mūsų visuomenės temomis. Visos diskusijos tradiciškai vyksta Forume.

Šiemet po dvejų metų pertraukos į Vilniaus knygų mugę sugrįžo kasmet vienoje iš Baltijos šalių sostinių rengiama Baltijos knygų mugė. Ta proga diskusijų klubas siūlo padiskutuoti apie per pastarąjį tūkstantmetį pasaulyje akivaizdžiai nykstančius baltus. Kaip šiame politiškai, ekonomiškai, kultūriškai vis labiau vienodėjančiame pasaulyje gyvuoja dvi išlikusios baltų tautos, XX amžiuje įkūrusios savo valstybes ant nacionalinių kalbų ir kultūrų egzistencijos pagrindo? Ar baltai turės valios būti ir savo buvimą įprasminti atvirame XXI šimtmečio pasaulyje? Ar lietuviams ir latviams reikalinga išlikimo strategija? Diskusijoje „Ar baltų laikas jau praeityje?“, kuri įvyks vasario 23 d., ketvirtadienį, 17 val., pasisakys vertėjas, kino dokumentininkas, Lietuvos švedas Jonas Öhmanas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė, VDU Istorijos katedros profesorius, išeivijos studijų centro vadovas Egidijus Aleksandravičius. Diskusijai vadovaus kultūros istorijos tyrinėtojas ir visuomenės veikėjas Darius Kuolys.

Vasario 24 d., penktadienį, 16.00 val. bus proga pasiklausyti tradicinio, gausią klausytojų auditoriją visada pritraukiančio filosofų dueto – Alvydo Jokubaičio ir Vytauto Radžvilo provokuojančio pokalbio. Šiemet diskutantai narstys silpnąsias demokratijos puses ir mėgins atsakyti į provokuojantį klausimą „Ar demokratija reiškia moralės nuosmukį?“ Diskusijos anotacijoje teigiama, kad demokratinės visuomenės žmogus nėra aukštos moralės žmogus. Tai masinės kultūros žmogus, dorybėmis vadinantis savo norus ir troškimus. Klasikiniai autoriai bijojo demokratijos nuosmukio, kylančio dėl piliečių dorybių žlugimo, o štai šiandien ši baimė sunyko. Mes suprantame, kad bet kuris politinis režimas priklauso nuo žmonių dorybių, tačiau vis mažiau sugebame jas ugdyti. Tai silpnoji demokratijos pusė. Susidaro įspūdis, kad kultūringas žmogus nėra demokratijos sąvoka. Šiandieniniai Lietuvos filosofai mėgins patikrinti, ar teisus buvo Platonas, manydamas, kad demokratinę visuomenę pirmiausiai pražudo tai, ką jos piliečiai suvokia kaip pagrindinį gėrį – būtent laisvė.

Trečioji diskusija skiriama aktualiems istorijos ir literatūros sąryšiams aptarti. Diskusijos „Rašymas ant sienos: Lietuvos istorija pasauliui“ objektas – lietuvių tautos istorinėje atmintyje brandinami praeities, dabarties ir ateities vaizdiniai, jų atspindžiai bei transformacijos grožinėje literatūroje. Analizuojant istorinių vaizdinių sklaidą meninės išmonės erdvėje didelis dėmesys bus sutelktas į Lietuvos pokario istorijos siužetus, apmąstomus XX–XXI a. sandūroje gimstančiuose tekstuose. Diskusijos dalyviai svarstys, kaip sovietmečiu nuslėpta ir falsifikuota istorija atrandama, reabilituojama, (de)konstruojama nepriklausomoje Lietuvoje, kokiu būdu istorinė patirtis virsta grožine literatūra, kiek šio virsmo metu gimęs meninis kūrinys gali pretenduoti į objektyvų pasakojimą, kokią įtaką menininko darbo vaisiai turi visuomenės savivokai? Dar viena, itin svarbi diskusijos „potemė“ – po 1990-ųjų vykstantis Lietuvos, jos istorijos bei pastarąją interpretuojančių pasakojimų atsivėrimo pasauliui procesas, kuris ir praeities tyrinėtojus, ir menininkus ar jų darbo vaisius visuomenei pristatančius leidėjus verčia spręsti dilemą – kiek mūsų patirtys gali būti unikalios, tapačios, atpažįstamos, aktualios Vakarų skaitytojui?

Kibirkštį šiai diskusijai įskėlė dviejų tarptautinį rezonansą sukėlusių anglų kalba parašytų knygų pasirodymas – JAV gyvenančios rašytojos Rūtos Šepetys romanas apie tragišką lietuvių tremtinių likimą „Between Shades of Gray“ (Tarp pilkų debesų), mažiau nei per metus išleistas 25 kalbomis 30-yje šalių, ir rašytojo iš Kanados Antano Šileikos romanas apie Lietuvos pokario rezistenciją „Underground“(Pogrindis), patekęs į Kanadoje renkamą geriausių 2011 metų knygų 100-uką. Ar tai reikštų, kad pusę šimtmečio nesuprastos ir neįvertintos tamsiosios Lietuvos istorijos pusės dabar iš tiesų pradėjo dominti pasaulį, ar tiesiog atsirado rašytojai, kurie, pažvelgę į mūsų istoriją iš tam tikros kultūrinės ir laiko distancijos, moka patraukliai ir įtikinamai apie tai papasakoti? Istoriko sovietologo Aurimo Švedo moderuojamoje diskusijoje dalyvaus šių metų Vilniaus knygų mugės garbės viešnia Rūta Šepetys, rašytojas Sigitas Parulskis, romano „Elektra“ (2011) apie prieštaringą Lietuvos pokarį autorius, politikas ir visuomenės veikėjas Mečys Laurinkus, atsiminimų knygos „Partizanai“ vertėjas į švedų kalbą, dokumentinių filmų apie lietuvių rezistencijos kovas režisierius Jonas Öhmanas, istorikas Nerijus Šepetys. Pokalbyje neakivaizdžiai dalyvaus ir rašytojas Antanas Šileika, jo atsakymai bus transliuojami ekrane. Diskusija vyks vasario 25 d., šeštadienį, nuo 13 iki 15 val.

Paskutinę, ketvirtąją, Diskusijų klubo temą „Kritikus nušauna, tiesa? Kritiko(s) laisvės ir priedermės“ taip pat inspiravo aktualūs įvykiai, subruzdinę ramią ir gal net apsnūdusią Lietuvos literatų padangę. Prieš keletą metų literatai norėjo abstrakčiai nušauti siužetą. Dabar atėjo eilė konkretiems kritikams. Gal todėl vieno savaitraščio redaktorius išsitarė – „Literatūros kritikos nėra“? Ar iš tiesų taip? O gal pati kritika nebeatlieka savo priedermės – ir ne vien estetinės, bet ir pilietinės? Ar pastaroji jai nebepriklauso? Ar dar gali ką nors mūsų visuomenėje reikšti parašytas žodis, ar į jį jau seniai nebekreipiamas dėmesys, ir kritikams belieka persikvalifikuoti į (dosniau) apmokamus klakerius? Apie tai vasario 25 d., šeštadienį, nuo 16 val. diskutuos žinomi aštrios plunksnos meistrai – Giedra Radvilavičiūtė, Herkus Kunčius ir Laimantas Jonušys. Juos provokuos ir diskusijai vadovaus kritikas Vaidas Jauniškis.

Tarptautinių kultūros programų centro informacija